Taigi, koks yra planas?

“Taigi, koks yra planas?”, - kai žmonės užduoda šį klausimą, aš susinervinu. Nežinau tiksliai kodėl, atrodo, jaučiu kažkokią agresiją, nes, ar klausiantis žmogus nori girdėti tikrąjį atsakymą? Gaus atsakymą, ir tada lygins su tuo, ką yra girdėjęs apie panašius projektus ir puls dalinti patarimus. Todėl dažniausiai atsakau - nėra jokio plano, yra gyvenimas, kuris vyksta. Dar vienas klausimas, kuriam jau radau atsakymą - tai kaip sekasi? Tada prisimenu, ką vienas protingas žmogus sakė apie sėkmę: “Tai yra judėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo”. Judam.

Beeet kažkokį planą, aišku, reikia turėti, ypatingai jeigu norite pritraukti lėšų, reikia kažką planuoti ir pažadėti. Pokyčiams planuoti man labiausiai padeda Pokyčio teorija; ją susidarius tampa paprasčiau - padeda ir pildant paraiškas, ir pristatant savo idėjas. Šiuo atveju noriu papasakoti apie projektą “Pašte keičiame arklius”, kuris yra MARIO projekto dalis.

Daugumai žmonių natūraliai pakyla antakis, kai išgirsta tokį pavadinimą - kokie arkliai, kodėl paštas? Tad, apie viską iš pradžių. Paštas yra buvęs tikro pašto pastatas mažame Rykantų kaime prie Vilniaus. Šiame kaime paštas veikė daugybę metų, o jį savo romane “Karas ir taika” paminėjo net Levas Tolstojus. Pašte žmonės iš tiesų pakeisdavo arklius, ir vykdavo į sostinę. Dabar pašte esame įsikūrę mes - organizacija “Rykantų paštas” ir norime prikelti paštą naujam gyvenimui, įtraukti į veiklas vietos bendruomenę ir įgalinti žmonės būti versliais, politiškai aktyviais ir pilietiškais. Taigi, keičiame supratimą apie kaimą, apie tautines mažumas ir daugumas, pirmiausia, pradėdami nuo savęs.

Kaip mes tai padarysime? Pirmas žingsnis, - norime kelti pasididžiavimą Rykantais, tam sukūrėmė protmūšį, kuris atskleidžia įdomiausius faktus apie Rykantus ir apylinkes. Skatinome žmonės pažinti Rykantus per gilų istorinį, kultūrinį, gamtos palikimą. Mums labai pasisekė, kad vietos bibliotekininkė Barbara Jocienė yra surinkusi daug įdomios medžiagos, kuria su mumis ir pasidalino, o bičiulis Linas Savickas sugalvojo labai gerus, suktus klausimus.

Kitas žingsnis - bendruomenės kūrimasis pašte ir įsitraukimas į veiklas. Tam organizuojame socialinių lyderių pusryčius įvairiomis temomis - nuo darbo su jaunimu iki socialinio verslo ir inovacijų. Tikimės, kad pusryčių metu gims idėjos, kurias visaip kaip palaikysime. Dar vienas labai svarbus etapas - pašto brandbooko kūrimas kartu su bendruomene. Tam skiriame visą gegužę ir birželį.

O kalbant apie pusryčius, kaip jie pavyko? Oj, buvo kelios klaidos..

Visų pirma žmonės penktadieniais dirba. Mes pripratome, kad Vilniuje yra daug laisvo oro direktorių, ar bent laisvų profesijų atstovų, tačiau čia, Rykantuose, kur kas sunkiau rytais surinkti žmones; visi dirba. Nepaisant to, temos buvo labai konkrečios, įdomios siauram ratui žmonių. Diskusijos buvo labai geros, matyt, ir dėl geros pašto auros, puikios svečių kombinacijos ir motyvacijos, įvyko idėjų ir patirčių mainai. Šie renginiai tai lyg kavos pertrauka konferencijoje, kurioje vyksta įdomiausi pokalbiai. Tik nereikia eiti į konferenciją!

Ar pavyko tai ištransliuoti? Gal labiausia per fotografijas, o su vaizdo įrašais dar reiks surasti geriausią sprendimą... Pusryčiai padejo pasiekti didesnes auditorijas, paskleisti kelias idėjas kas galėtų vykti pašte.

Su kokiais iššūkiais susiduriame? Būti atėjūnu istoriniame kaime reiškia, kad į naują organizaciją bus žiūrima įtariai, o noras burti bendruomenę nebūtinai bus priimtas entuziastingai. Nenorime skubėti, taip pat norime įtraukti aplinkinius kaimus - Valus, Vosyliukus, Stirnius, Kariotiškes, Semeniukus. Ir tai ne riba!

Nenorime tapti bendruomenės linksmintojais, norime kad žmonės patys įsitrauktų ir darytų veiklas pašte.

Įdomu, kaip mums sekasi? Laukite tęsinio;) Beje, kitas išmintingas žmogus yra pasakęs - planas yra niekas - planavimas yra viskas.