Kaip pavyko Socialinių lyderių pusryčiai Rykantuose?

Kaip mums sekasi?

3/15/20245 min read

Norime daugiau papasakoti apie Socialinių lyderių pusryčius Rykantų pašte, nes juose buvo išsakyta daug vertingų minčių. Didžiausia šių susitikimų vertė – žmogiškas bendravimas, ryšių mezgimas, idėjų mainai ir bendra kūryba, bet išsakytos mintys gali rezonuoti ir kitiems, negalėjusiems dalyvauti gyvai. 

Keli žodžiai apie patį renginių formatą – tai jau tradiciniai, išpuoselėti ir gerai žinomi renginiai, inicijuoti organizacijos “Geri norai LT”. Tai renginiai, kuriuose socialiniai lyderiai, valstybinių įstaigų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys privačiame sektoriuje, diskutuoja svarbiomis temomis, dalijasi gerosiomis praktikomis bei svarsto, kaip stiprinti bendradarbiavimą ir kurti pozityvius pokyčius visuomenėje. Šiemet jie po kelių metų pertraukos vyko gyvai, o diskusijų tikslas – išnagrinėti temas tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu bei gauti žinių ir įkvėpimo pradėti veiklas savame kieme. Rykantuose pasirinkome regionams aktualias temas, stengėmės priartinti jas prie kaimo, norėjome paskatinti šio kaimo ir apylinkių gyvybingumą, žmonių įsitraukimą ir dalyvavimą viešos politikos procesuose. 

Kaip senieji Rykantų įkūrėjai – Tolvaišos – penkis penktadienius vaišinome iš įvairiausių vietų: Pajūrio, Pakruojo, Kauno, Vilniaus ir Kazlų Rūdos, atvykusius socialinius lyderius. Kiekvienuose pusryčiuose dalyvavo temos ekspertai, savivaldos atstovai, politikos įgyvendintojai,  sprendimų priėmėjai bei praktikai. Taigi, dalinamės įvykusių diskusijų santrauka.

Dirbti jaunimui/ su jaunimu ar būti?

Darbas su jaunimu,  - ši tema išties aktuali, nemanome, kad būtent jaunimas stokoja galimybių regionuose ir kaime. Viktorija Gaspariūnaitė, Pakruojo mero patarėja ir atviro jaunimo centro Pumpėnuose (Biržų raj.) įkūrėja, dalijosi koks svarbus darbas su jaunimu kaime. “Jeigu ne mobilus darbas, mes kai kurių jaunų žmonių neturėtume”, – sakė ji. – “Kita vertus turime dirbti su suaugusiais, artimiausia jauno žmogaus aplinka, kad ji gebėtų jį palaikyti suprasti.” 

O kai kuriems žmonės tuo palaikytoju tampa jaunimo darbuotojas – Tomas Kurapkaitis, kuris dirba Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, ir yra dėl jaunų žmonių; nori juos girdėti. “Svarbu, kad jaunas žmogus netaptų jam teikiamų paslaugų teikėjų, vartotoju”, – sakė Tomas, ir pabrėžė, jog jaunimo darbuotojo vaidmuo yra palaikyti jauną žmogų. 

Auksė Podrezaitė, Trakų rajono jaunimo reikalų koordinatorė, pasakojo apie jaunų žmonių situaciją Trakų rajone – viena vertus, būnant šalia sostinės galima nuvykti į renginius ir rajonui sunku konkuruoti su ta pasiūla. Kita vertus, viskam reikia pinigų, ir kartais iš didelės gausos motyvacijos pristinga. Nors Trakai yra turistinis rajonas, jaunimas apklausose mini, jog neturi vietų kur susitikti su bendraamžiais.


Bendruomenės kaime - sena ar nauja idėja?

“Užauginti žmogui reikia viso kaimo”, – sako žinoma patarlė, tad labai darniai kitais pusryčiais nagrinėjime bendruomenių temą. Kalbinome visus atvykusius: bendruomenių kūrėjas Gabrielę Janulaitytę ir Rūtą Jakutę, Virginiją Liukpetrytę  iš Žemės ūkio ministerijos, dirbančią su bendruomeninis verslais, Mariją Bunkaitę, buriančią senjorus, Kristiną Mockutę ir Virginiją Kvedarienę iš Žemės ūkio agentūros, Elvį iš Žemųjų Semeniukų.

“Bendruomenei kurtis reikia noro ir poreikio”, – sutarė visi kalbėtojai, bet ar reikia tam vieno žmogaus lyderystės? Dar dažnai koją bendruomeniškumui kišą sovietinių laikų traumos, kai dirbtinai sukurti komitetai ir tarybos imitavo bendruomeniškumą, todėl daugeliui vyresnio amžiaus žmonių dar yra išlikusi ši asociacija, su tam tikra prievole. O ir finansavimo konkursai neretai tampa tik priemone įsisavinti lėšas, kartais tvarkant infrastruktūrą, sprendžiant ūkines problemas, bet ne prisidedant prie didesnės žmonių bendrystės, kurios tikrai labai trūksta. Kalbėjome apie įvairius įrankius, padedančius kuris bendruomenėms ir vieną jų naudosime Rykantuose,  - padedant  Gabrielei ir Rūtai, kursime Rykantų pašto vizualinį identitetą. Beje, nepraleiskite pirmos sesijos gegužės 12d.! Parašykite mums ir susisieksime dėl daugiau info.


Kas yra kaimo sumanumas?

Sumanus kaimas – tai svarbi tema ir galimybė Lietuvai.  Sumanaus iš didžiosios, nes tai ne tik gražūs žodžiai bet ir ES programos kaimui pavadinimas. Pirmiausia kartu su Jelena Dokudovič iš Žemės ūkio ministerijos aptarėme tai, kas yra žinoma apie šią priemonę – formalius reikalavimus ir pageidavimus. Tada atsigręžėme į vienintelį Europoje pripažintą sumanų kaimą Lietuvoje – Brožius. Pajūrio vietos veiklos grupės vadovė Raimonda Damulienė ne tik pasidalino sėkmės istorija, bet ir buvo labai atvira apie naujos programos iššūkius. Su Trakų rajono vietos veiklos grupės pirmininke Alvyda Kazakevičiūte–Staniūnaitiene,  valdybos pirmininku Robertu Volosevičium bandėme suprasti ko reikia, kad ir Trakų rajone atsirasų sumanus kaimas. 

Labai atvira diskusija, kurioje paliestos ir lyderystės ir verslumo ir žmonių sveikatos temos. 

Brožių bendruomenės verslai ir sumanaus kaimo idėja sukasi apie maistą kaip pagrindinį žmogaus sveikatos ir geros savijautos šaltinį. Bendruomenė įkūrė kelis verslus ir šiuo metu ten dirba daugiau nei 14 žmonių. 

Trumpos maisto grandinės - kas tai yra ir kas mums iš to?

Šie pusryčiai pratęsė temą ir leido gilintis toliau. Kai kalbame apie regioną, kaimą tikimės, jog vienu tokio gyvenimo privalumu taps sveikas, šviežias, netoli užaugintas ir pagamintas maistas, t.y. atkeliavęs iš trumpųjų maisto grandinių. Tačiau ar tai visada pavyksta? Daugelyje maitinimo įstaigų, įskaitant mokyklas, o ir kaimo parduotuvėse dominuoja importuotas, ilgo galiojimo maistas. Ką galime padaryti, kaip pakeisti situaciją? Sūrininkė Rasa Griežė pasakojo ir apie tai kaip gamina sūrius, ir kaip susiduria su kliūtimis buhalterijoje; taip pat davė ir patarimų.  Evelina Šimkutė iš Kaune įsikūrusios organizacijos “Kultūros dirbtuvės”  pasakojo apie tai kaip šviečia ir pratina vaikus, ir jaunimą prie tikrų skonių bei dalinosi idėjomis, kaip miestas ir kaimas galėtų bendradarbiauti skatinant tvarią mitybą. Asta Dalytė–Kalvaitienė, iš Maisto banko, atkreipė dėmesį, jog maisto švaistymas ne tik didina atskirtį, bet ir prisideda prie klimato kaitos. Gita Mickevičiūtė dalijosi “DuMedu” patirtimi įgyvendinant Trumposios grandinė projektus, o Nomeda Padvaiskaitė iš Žemės ūkio ministerijos papasakojo kaip gauti paramą tokiems projektams. Tačiau, kaip pastebėjo Dalia Jovaišienė, iš Vosyliukų, valgytojams vis dar sunku surasti vietos augintojus ir gamintojus.

Kas yra ypatingo apie socialinį verslą ir inovacijas kaime?

Šių pusryčių svečias Edvardas Čyvas sakė, kad kaime inovacija vis dar yra kanalizacija ir nuotekų įrenginiai,  o kita inovacija yra vakarietiškas bendruomeniškumas, išėjimas iš savo burbulo. Sėkmingai vystęs užeigų verslus sostinėje, Edvardas grįžo į Kazlų Rūdą ir tikisi, kad žmonės regione irgi įpras susitikti po darbo su kolegomis ir nepažįstamais žmonėmis. Edvardo verslas mažame mieste nėra socialinis, bet jo patirtis padeda mums suprasti, kad mieste jau pripratome priimti naujus verslus, lankytis viešose erdvėse ir susitikti su naujais žmonėmis. Regione žmonės vis dar nepatiklūs ir įtarūs, linkę būti savo siaurame rate. Tam, žinoma, reikia ir erdvių, ir drąsos priimti, išeiti iš savo burbulo.

Gita Mickevičiūtė pasakojo kaip vieną socialinį verslą pradėjo spręsdama dvi problemas: savo šeimos sunkumą – disleksiją. Kitą verslą – senjorų dienos centrą “Gerumo skraistė” – įkūrė, savo gimtajame mieste pastebėjusi senjorų neveiklumą ir užsidarymą. O trečias ekologiškų produktų verslas “DuMedu” gimė iš rūpesčio žeme. Svarbu buvo išgirsti apie Žemės ūkio ministerijos priemonės verslumo ir inovacijų skatinimui kaime iš Agnės Rėkutės–Bagdonės. O Marija Bunkaitė, įsteigusi senjorų gyvenimo namus Vilniuje, Kriokialaukyje (Alytaus rajonas) ir Vabalininkuose (Biržų rajonas) sakė nieko neprašanti iš valdžios  ir daugiau paramos gaunanti iš verslo ir žmonių.

Visgi, labai gerai buvo gauti patvirtinimą iš Trakų rajono savivaldybės, jog parama ir palaikymas tikrai yra! Ačiū Trakų rajono savivaldybės vicemerei Jolantai Abucevičienei, mero patarėja Evelina Kislych–Šochienei už apsilankymą ir palaikymą. Žinome, kad kitą savaitę užsuks ir meras.

Taigi, ar pasiekėme tikslus?

Paštas tikrai sušilo nuo svečių, vaišių ir idėjų. Dabar jau žinome, kad vietos žmonės geriau pritraukti ne darbo dienomis. Žinome, kad reikia gerų pavyzdžių. Supratome, jog mažoje kompanijoje gimsta puikios idėjos. Dar turime pagalvoti kaip ištransliuoti miestui ir pasauliui, bet tikrai tą padarysime. Jau yra kelios idėjos Rykantuose,  kurias toliau vystome ir vystysime. 

Kokių temų pritrūko ir kokias tikrai įtrauksime į kitą Socialinių lyderių pusryčių ciklą: kultūros prieinamumas regione ir kaime, pilietinių organizacijų veiklas regione ir kaime. Taigi - likite prisijungę! 

Diskusijų įrašai Spotify:https://open.spotify.com/show/44Bf5he2UTipaz75jQ4imw



Socialinių lyderių pusryčiai yra projekto “Pašte keičiame arklius” veikla; projektas yra MARIO projekto dalis, kurį finansuoja Europos Sąjunga.